Mano augintinis - graužikas!

Kai kalba pasisuka apie keturkojus augintinius, dažniausiai mūsų vaizduotė į pirmą planą ištraukia individualistę katę ar super socialų šunį, ir kur kas rečiau mes pagalvojam apie kitus, taip pat keturkojus, taip pat mielus ir tiek pat jaukius pūkų kamuoliukus – graužikus.

Kai kalba pasisuka apie keturkojus augintinius, dažniausiai mūsų vaizduotė į pirmą planą ištraukia individualistę katę ar super socialų šunį, ir kur kas rečiau mes pagalvojam apie kitus, taip pat keturkojus, taip pat mielus ir tiek pat jaukius pūkų kamuoliukus – graužikus.

Pirmas augintinis šeimoje

Jaunos šeimos su jau kiek ūgtelėjusiomis ir augintinio – ko gero, dažniausiai šuniuko – kaulijančiomis atžalomis susiduria su rimtu išbandymu. Augintinis – naujas šeimos narys, tai ne dar vienas alavinis kareivėlis į ir taip gausią žaislų kolekciją, todėl tėvai, suprasdami atsakomybę, dažnai vengia jos imtis ir susigalvoja įvairiausių būdų, kaip atkalbėti savo jaunėlius ir likti prie esamo šeimos sąstato.

Kiti gi, galvodami, kad mielas augintinis gali padėti ugdyti vaiko atsakomybės, pareigingumo jausmą ir socialinius įgūdžius, bet dar neturėdami ilgos augintinių istorijos, pasirenka būtent graužikus.

Kodėl? Nes:

-          ir patys graužikai, ir jų priežiūra yra sąlyginai nebrangus malonumas;

-          nereikalauja tiek priežiūros ir dėmesio kaip katė, o ypač šuo;

-          yra mažiau alergizuojantys, kadangi dažniausiai būna tam tikroje, vienoje vietoje.

Dažniausiai iš graužikų yra laikomi žiurkėnai, degu, smiltpelės, dekoratyvinės žiurkės, jūrų kiaulytės, dekoratyviniai triušiai, šinšilos. Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia ir ne taip dažnai girdimas graužikų pavadinimas – prerijų šuniukai.

Dažniausiai iš graužikų yra laikomi žiurkėnai, degu, smiltpelės, dekoratyvinės žiurkės, jūrų kiaulytės, dekoratyviniai triušiai, šinšilos. Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia ir ne taip dažnai girdimas graužikų pavadinimas – prerijų šuniukai. Tai voverinių šeimos graužikai, šuniukais vadinami dėl jų skleidžiamo, panašaus į šunų lojimą garso. Suaugę gyvūnai gali būti iki 40 cm. aukščio ir sverti iki 1,5 kg. Šie gyvūnai, kaip ir dauguma graužikų, yra žoliaėdžiai, tačiau gali misti kai kuriomis vabzdžių rūšimis.

Ar jūrų kiaulytės mėgsta jūrą?

Priešingai prerijų šuniukams, kurie turi bent kažką bendro su šunimis, jūrų kiaulytės neturi nieko bendro nei su kiaulėmis, nei turkštis sūriame jūros vandenyje jos mėgsta.

Priešingai prerijų šuniukams, kurie turi bent kažką bendro su šunimis, jūrų kiaulytės neturi nieko bendro nei su kiaulėmis, nei turkštis sūriame jūros vandenyje jos mėgsta. Jūrų kiaulytės visame pasaulyje yra žinomos kaip Gvinėjos kiaulytės, o kilusios jos iš Pietų Amerikos Andų regiono, kur iki šiol jos ne draugiją žmogui palaiko, o tampa keptu delikatesu ir keliauja per burną į skrandį. Jūrų kiaulytės Europoje paplito nuo XVI a., o tokį pavadinimą gavo dėl to, kad jos čia atvyko iš už jūrų marių. Tik tiek ir jokio didelio stebuklo.

Jie su charakteriu!

Žmonės, kurie turėjo ne vieną tos pačios rūšies graužiką, tvirtina, kad ir šie mažieji turi charakterį: jei vienas smalsus ir visur kiša savo nosį, noriai bendrauja, tai kitas labiau linkęs į individualizmą, mielai sėdi vienas ir savo narve graužia morką.

Kai kuriuos jų galima išmokyti labai paprastų komandų, bet teks sutikti, kad visgi graužikai nėra tokie geri žmogaus draugai kaip šuo ar katė. O geriausias graužiko draugas – kitas graužikas, todėl juos rekomenduotina laikyti po kelis.

Dauguma graužikų – naktiniai gyvūnai, todėl yra didelė maratonų po narvelį tikimybė vos tik visa šeima suguls poilsio. Išskirtinis atvejis – jūrų kiaulytės, jos judresnės dienomis.

Namai namučiai, bet ne po smilga

Skirtingų graužikų gyvenamosios erdvės poreikiai taip pat yra skirtingi. Pavyzdžiui, triušiams, jūros kiaulytėms reikia ilgesnio, platesnio narvo, o degu, žiurkėnams ar šinšiloms – aukštesnio, mat šie mėgsta kopinėti.

Akvazoo parduotuvių specialistai laikosi nuomonės, kad per didelių narvelių šiems padarėliams nebūna, tad būtinai pasitarkite prieš įsigydami būstą savo keturkojui šeimos nariui.

Kai kurių graužikų gyvenimą galima praskaidrinti juos išvedant į lauką. Žinoma, su specialiom petnešom, kitaip mylimas augintinis gali pradingti kaip į vandenį. Tuos, kurių visgi pavedžioti nepavyks, galima pralinksminti tinkamai įrengus narvelį su sukamaisiais ratukais, tuneliais, smėlio voniomis ir kitais atributais.

Nepamirškite narvelyje įrengti ir gertuvės bei nuolat atšviežinkite vandenį. Gertuvė graužikų atveju yra patogiau nei paprastas indelis su vandeniu, kadangi jau pirmojo rato aplink būstą metu dubenėlis bus apverstas ir grindys liks šlapios. Taip pat, kampe rekomenduojame pastatyti ir namelį, kuris jam ar jiems suteiks saugumo jausmą. Beje, ne tik jūsų naujasis bičiulis bus laimingas, bet ir jūs mažiau nosį riesite, jei porą kartų per savaitę išvalysite jo narvelį, paklosite medžio drožlių, pakeisite jo tualetą.

Graužikai graužė, graužia ir grauš

Nes kitaip jiems užaugs tokie dantys, kad nebetilps į burną. Tikrai taip, graužikų dantys auga visą gyvenimą, todėl jie juos turi tarsi nudilinti. Ir tą jie daro nuolat kažką čepsėdami bei trindami viršutinius ir apatinius dantis. Kartais būna ir taip, kad dantis patrumpinti turi veterinaras, bet tai dažniau nutinka dekoratyvinėms žiurkėms.

Kalbant apie maistą, jis yra kiek skirtingas tam tikroms rūšims, tačiau daugumai jų tinka grūdai ir šienas. Be maisto, reikėtų nepamiršti ir vitaminų, kalcio ir mineralinių akmenų, kurie padeda nudilinti dantis. Ir dar, žinoma, skanėstai. Jie taip pat praskaidrins jūsų augintinio dienas. Tai ne tik puikus užsiėmimas, bet taip pat ir kasdienė dantų priežiūra.

Na o pabaigai dar kartelį – nesvarbu, kokio dydžio gyvūnas bebūtų, jis visada reikalaus jūsų dėmesio ir meilės, tad tinkamai pasiruoškite naujojo šeimos nario atvykimui ir džiaukitės jo buvimu bei skleidžiama gera nuotaika.

ŠIS TEKSTAS YRA „AKVAZOO“ NUOSAVYBĖ.

KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA