Gyvų augalų vaidmuo ir jų svarba akvariumo ekosistemoje

Akvariumas gali būti tikru malonumu akims, iššūkiu jūsų kūrybiškumui ir nenuginčijamu ramybės dvelksmu, kai reikia atsipalaiduoti. Tam, kad turėtumėte būtent tokį akvariumą, reikės teisingai jį įsirengti ir atsakingai prižiūrėti. Yra gan nemažai informacijos, nuo ko pradėti, tačiau trūksta kiek išsamesnės apie gyvų augalų vaidmenį ir funkcijas povandeniniame pasaulyje, tad kviečiame susipažinti.

Akvariumas gali būti tikru malonumu akims, iššūkiu jūsų kūrybiškumui ir nenuginčijamu ramybės dvelksmu, kai reikia atsipalaiduoti. Tam, kad turėtumėte būtent tokį akvariumą, reikės teisingai jį įsirengti ir atsakingai prižiūrėti. Yra gan nemažai informacijos, nuo ko pradėti, tačiau trūksta kiek išsamesnės apie gyvų augalų vaidmenį ir funkcijas povandeniniame pasaulyje, tad kviečiame susipažinti.

Akvariumas yra gyva ekosistema

Būtent! Ekosistema! Galbūt pats žodis skamba kiek per maštabiškai, tačiau net ir nedidelį akvariumą galima vadinti ekosistema, kurioje gyvieji ir negyvieji elementai yra sujungti tarpusavio ryšiais, medžiagų ir energijos apykaitos procesais. Tai organizmų bendrija, egzistuojanti tam tikroje buveinėje. Mūsų atveju – akvariume. Vienas svarbiausių jame esančių elementų – augalai. Jie, kaip ir visa žemės augmenija, yra atsakingi už daugelį procesų, be kurių pagalbos gyvybė planetoje būtų neįmanoma.

Turime suprasti, jog ekosistema yra dinamiška visuma, todėl dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir žmogiškojo nepriežiūros faktoriaus, jos parametrai gali pakisti. Mūsų – akvariumo savininkų – užduotis yra pasirūpinti, kad tie parametrai nepakistų iki tokio lygio, kad imtų gaišti ir nykti jo gyventojai. Natūralioje aplinkoje gaudami energijos  iš saulės, ekosistemos augalai ir gyvūnai pasigamina visas jiems reikalingas medžiagas, tačiau būna, kad ir puikiai funkcionavusios ekosistemos palaipsniui išnyksta.

Savarankiškoje ekosistemoje darniai veikia trys grupės:

Vartotojai, kurie maitinasi gamintojais arba kitais vartotojais.

Gamintojai, šiuo atveju augalai ir bakterijos, kurios gamina organines medžiagas iš neorganinių ir energijos, pavyzdžiui, saulės šviesos.

Skaidytojai, kurie mirusius gamintojus ir vartotojus suskaido į neorganines daleles.

Nors akvariumas ir yra laikomas ekosistema, jis daugeliu atveju veikia ne visiškai savarankiškai, kadangi sistema nėra natūrali.

Gamintojų svarba

Ši grandis taip sureikšminama tikrai ne veltui. Gamintojai iš šviesos ir kitų elementų gamina deguonį ir maistingąsias medžiagas, o šiedu yra būtini bet kokiai gyvybės formai palaikyti.

Augalai yra ant šios grandies aukščiausiojo laiptelio. Mūsų – akvariumistų – tikslas yra vešintys augalai, skaidrus vanduo, jokių dumblių ir, žinoma, sveikos bei aktyvios žuvys.

Taigi, gamintojai gamina, o jų proceso ir maistingųjų medžiagų įsisavinimo greitis priklauso nuo šviesos intensyvumo. Bėda ta, kad šviesa, taip reikalinga augalams, gali sukelti ir problemų, t.y., besaikį mikrofloros – dumblių – dauginimąsi, kuris visiškai išbalansuoja ekosistemos pusiausvyrą, todėl akvariumą geriausia statyti ten, kur jo nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, o dirbtinį apšvietimą reikia reguliuoti. Patogiausia tą daryti automatiškai, naudojant laikmatį.

Taigi, ką tiksliai daro gyvi augalai?

Pirmiausia ir svarbiausia – fotosintezės metu išskiriamas deguonis, o naudojant anglies dvideginį sintetinami angliavandeniai, riebalai ir baltymai.

Augalai vykdo medžiagų apykaitos procesus. Jei žaliųjų augimas sutrinka, sutrinka ir visa akvariumo ekosistemos pusiausvyra. Pūvantys augalai į vandenį išskiria amonį, fosfatus. Šie suaktyvina dumblių augimą, o tada jau sunku ką ir bekontroliuoti. Prasideda intensyvi dumblių pasiutpolkė. Pastarieji ne tokie reiklūs ir ne tokie baikštūs kaip jų labiau pažengę giminaičiai, todėl veši ir be jokių papildomos priežiūros priemonių.

Sveiki, vešintys augalai suvartoja ir perteklines maisto medžiagas vandenyje, kurių bereikalinga gausa taip pat skatina dumblių veisimąsi.

Akvariumo augalai yra labai reikalingas prieglobstis, slėptuvė, namai kai kuriems jo gyventojams ar mailiui.

Užtikrinto, sklandaus gyvybės ciklo metu augalai prisideda prie akvariumo vandens regeneracijos, įsisavindami azotines medžiagas ir fosfatus.

Nitratų ( NO3) ir fosfatų (PO4)  perteklius akvariume nežada nieko gero, tačiau esant jų trūkumui augalai nustos augti.

Natūralus fosforo ir azoto šaltinis yra žuvų pašaras ir žuvų ekskrementai. Jų gali pradėti trūkti tuo atveju, jei akvariume yra per daug šviesos ir augalų, per mažai žuvų ir jos per retai šeriamos.

Beje, tinkama fosfatų koncentracija vandenyje yra  0.5-2.0 mg/l. NO3 ir PO4 santykis turi būti 16:1.Yprastai šiuos parametrus galima patikrinti naudojant testus. Nustačius jų trūkumą reikėtų papildyti akvariumui skirtomis trąšomis, kuriose yra nitratų ir fosfatų.

SVARBU

Atminkite, jog kai kurios žuvys yra nesuderinamos su gyvais augalais, pavyzdžiui, Afrikos ciklidais. Tokiu atveju, naudokite dirbtinius augalus ir kitas akvariumo dekoracijas.  

Gyviems augalams susodinti naudokite pogruntį, teisingai pasirinkite gruntą ir prisotinkite jį trąšomis.

Auksinė taisyklė: pirkdami augalus pasidomėkite, iki kokio dydžio jie užauga. Akvariumo priekyje sodinkite žemesnius ir juos „auginkite“ keliaudami galinės sienelės link, o formuojant dugną reikėtų vietomis pastorinti grunto sluoksnį.

Pradedantiesiems akvariumistams rekomenduojami gyvi augalai:

• valisneria;
• cryptocoryne;
• anubias;
• echinodorus;
• hygrophila;
• rotala.

Reikia daugiau indormacijos ir patarimų? Kviečiame į Akvazoo parduotuves.

ŠIS TEKSTAS YRA „AKVAZOO“ NUOSAVYBĖ.

KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA